Organizacijų kenkėjai

Lyderystė, siekianti teisingų ir prasmingų sprendimų visais laikais susiduria su esmine problema – žmogiškąja dimensija, šiuo atveju – žmogiškumo nepakankamumu, tamsiąja žmogaus prigimties puse. Iš tūkstantmečių glūdumos mus pasiekianti Sun Tzu bei jo pasekėjų mokymo išmintis, išsakyta šia tema, mūsų dienomis yra tapusi specifine tyrimų kryptimi vadybos, psichologijos, psichoterapijos ir netgi psichiatrijos mokslų sandūroje. Žemiau pateikiami savotiški organizacinės entropijos diagnostikos principai, padedantys nustatyti žmogiškąsias neatitiktis organizacijose. Taigi, pagal Sun Tzu organizacijų kenkėjais ir griovėjais laikytini tokie individai:

1. Aukšti pareigūnai, statantys sau didžiulius rūmus bei daug laiko skiriantys savo asmeniniams malonumams. Laikoma, kad tuo daromas nuostolis Lyderystės kaip išskirtinio reiškinio suvokimo integralumui ir prasmei.

2. Darbuotojai, kurie didžiąją darbo laiko dalį praleidžia intriguodami, liguistai domėdamiesi kitų žmonių situacijomis ir tuo trukdantys organizacijos darnai.

3. Vadovai, kuriantys aplink save vidines klikas,  dalyvaujantys įvairaus pobūdžio išorinėse interesų grupuotėse. Taip piktnaudžiaujama organizacijos galimybėmis ir resursais, trukdoma jai realizuoti esminę misiją.

4. Pseudoambicingi, vertybiškai nelojalūs vidinių organizacijos struktūrų vadovai, nesiskaitantys su organizacijos  Lyderiu, savo iniciatyva bendraujantys ir savanaudiškai bendradarbiaujantys su kitų institucijų aplinkomis, galinčiomis destruktyviai paveikti organizaciją.

5. Aukšti pareigūnai, negerbiantys komandinės veiklos bei nesidomintys savo darbuotojų rūpesčiais;

6. Vidinės organizacinės frakcijos, kovoje dėl resursų neretai nustelbiančios ir užgožiančios prasmingai dirbančias darbuotojų grupes.

7. Liguistai kovingi ir mėgstantys konfliktuoti bei ginčytis darbuotojai, prisistatantys tariamais organizacinės etikos sergėtojais, tačiau iš esmės ieškantys asmeninės naudos ar titulų.

8. Savo pareiškimais  patys sau prieštaraujantys organizaciniai oportunistai, besistengiantys užtemdyti pozityviąsias veiklas ir eskaluojantys galimus trūkumus.

9. Apsimetėliai, išoriškai deklaruojantys griežtos tvarkos ir teisingumo organizacijoje  svarbą, bet realybėje  siekiantys naudos patys sau.

10. Ekscentriški pseudointelektualai, tuščiažodžiaujantys ir nusišalinantys nuo esminių organizacijos problemų sprendimo.

11. Meilikaujantys, godūs ir negarbingi individai, nesuinteresuoti matyti visą  organizacijos „paveikslą“, besistengiantys tariamai kilniais tikslais įtikti vadovui, tačiau siekiantys tik savo pajamų augimo.

12. Teikiantys prioritetą prabangai.

13. Savanaudžiai, besistengiantys psichologiškai „išmušti iš vėžių“ profesine etika besivadovaujančius darbuotojus.

 

 

Renaldas Gudauskas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Vienas komentaras

Comments are closed.