Lyderio vaidmuo: kaip kare – taip ir versle

Sun Tzu koncepcijos pagrindą sudaro priešo valdymas, kuris suteikia nesunkios pergalės galimybę. Pagal senovės kinų karo meną pagrindiniu tikslu turėtų tapti kitų valstybių užkariavimas neįsiveliant į karinį konfliktą, t.y. ideali pergalė.

To reikia siekti diplomatiniu spaudimu, priešo, verslo atveju – konkurentų – užmačių ir sąjungų, strateginių aljansų suardymu ir svarbiausia – jų strategijos sugriovimu. Neatsitiktinai Sun Tzu mokyme pagrindinis vaidmuo priklauso Generolui, arba, – Lyderiui, Kiti klasikiniai pergalės veiksniai – tiksli informacija apie situaciją, pasirengimas atakai, procesų organizavimas, komunikacija, motyvavimas ir veiksmų atlikimas taip pat yra integrali sėkmės dalis, tačiau jų efektyvumas pagal Sun Tzu absoliučiai priklauso nuo lyderio veiklos ir sprendimų kokybės.

Ypatingai Sun Tzu akcentuoja lyderių savikontrolės būtinybę. Skubėjimas, baimė ir bailumas, pyktis ir neapykanta priimant svarbius valstybei sprendimus, vadovaujant kariuomenei tuo labiau, moderniai organizacijai yra neleistini. Šia prasme galima teigti, kad Sun Tzu ne tik kad nenuneigia bendrųjų žmogiškųjų vertybių dominavimo priimant teisingus strateginius sprendimus kovinėje verslo aplinkoje, bet netgi juos akcentuoja kaip prasminį vertybinį prioritetą . Priešingu atveju iš tiesų tai gali tapti gyvatės nuodais, kurie kažką būtinai nužudo. Ir, beveik visada, anksčiau ar vėliau, tą, kuris jais piktybiškai disponuoja.

Senovės kinų karo meno strategijos nuo pat jų atsiradimo iki dabar lemia sėkmingus armijų, organizacijų, valstybių lyderių sprendimus. Laikoma, kad Sun Tzu yra istorinis asmuo, kurio veiklos pėdsakus nuo 512 m. prieš mūsų erą galima rasti rašytiniuose šaltiniuose. Egzistuoja įvairios nuomonės netgi dėl paties Sun Tzu gyvenimo fakto, nekalbant jau apie jo pagrindinio traktato “Karo menas” autentiškumą. Vis tik didžioji dalis tyrinėtojų laiko, kad tokia istorinė asmenybė tikrai gyveno, ne tik buvo strategas ir galbūt karvedys, bet ir minėto kūrinio autorius. Vėliau artimiausių mokytinių tarpe esminiai dalykai buvo perduodami iš kartos į kartą, laikui bėgant jie buvo nuolat tobulinami, interpretuojami ir vis labiau plito Galų gale ne taip svarbu, kaip atsirado “Karo menas”. Svarbiausia, kad veikalo poveikis ateities kartoms buvo milžiniškas, o jis pats ištvėrė laiko išbandymą.

Kinų, japonų, korėjiečių, kitų Azijos valstybių karo teoretikai ir kariai profesionalai privalėjo studijuoti Sun Tzu strategijas. Daugybė Sun Tzu mokymo principinių nuostatų suvaidino milžinišką vaidmenį legendinėje Japonijos karų istorijoje. Paskutinius du tūkstančius metų jis išliko svarbiausias Azijos karinis traktatas. Ir tik maždaug prieš pora šimtų metų Sun Tzu pagrindinis kūrinys buvo išverstas ir paplito Vakaruose. Jį nuolat studijavo Napoleonas. Yra duomenų, kad su minėto veikalo idėjomis buvo susipažinę ir kai kurie nacių kariuomenės vyriausieji vadai. “Karo menas” iki šiol be perstojo leidžiamas JAV ir Europoje.

Mūsų dienomis Sun Tzu principai ir koncepcijos beveik kasdien užslėptu pavidalu naudojamos analitiniuose pasaulinių dienraščių straipsniuose, nagrinėjančiuose Irako konfliktą, globalinę verslo ir ekonomikos plėtrą ir ypatingai – augančią Kinijos itaką pasauliniams procesams. „Karo meno“ nuostatos dominuoja ne tik didžiųjų Azijos valstybių, bet ir Singapūro, Honkongo popkultūroje. Jo pagrindiniai principai sėkmingai taikomi ne tik karyboje, bet ir valstybių valdyme, versle, sporte, koviniuose bei su verslo konkurencija susijusiuose Holivudo filmuose ar televizijos serialuose (Sopranai, Simpsonai). Pasaulinės lyderės – Microsoft, Sony, Coca-Cola ir kitos sėkmingos korporacijos jas efektyviai naudoja šiuolaikinėje konkurencinėje kovoje.

Renaldas Gudauskas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *