Priešai ir draugai: portugališka alegorija

Šiomis dienomis esu Portugalijoje. Darbuojamės tarptautiniame projekte, kurio dalyviai atstovauja ne tik Europos, bet ir Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos valstybes.  Kembridžo ir kiti 9 universitetai. Viskas be galo skirtinga ir kartu panašu, strateginės įžvalgos, įvairiapusės patirtys, įvairios kompetencijos ir nauji jų deriniai. Nauji tarptautiniai projektai gilėjančios globalios ekonomikos krizės kontekste.

Projekto Lyderis – nepaprastai kūrybingas ir kompetetingas žmogus, realizuojantis savo idėjas ir projektus pasaulio mąstu – portugalų profesorius Luiz Oosterbeek. Turiu laimės su juo bendradarbiauti jau daugelį metų ir galiu šį žmogų drąsiai vadinti savo draugu. Visame pasaulyje tokių per visą ligšiolinį gyvenimą teįgijau tik keletą. Bet daugiau turėti tikriausiai neįmanoma. O ir nėra reikalo.Vieną vakarą Luiz papasakojo tokią senų laikų istoriją.

 Labai padorus ir ypatingai tvarkingas žmogus  prie savo namų buvo užpultas ir apiplėštas. Jis kreipėsi į vietinį teisėją. Šis pasiteiravo nukentėjusiojo, ar pastarasis neturi kokių nors įtarimų kieno nors atžvilgiu.

– Ne, atsakė anas. – Neturiu jokių priešų, mane supa vien tik geri draugai, nes ir aš pats esu geras žmogus.

 Teisėjas tarė: –

– Taip negali būti. Jei tu neturi priešų, tai negali turėti ir tikrų draugų. Jei neturi draugų, tai reiškia nesi gyvenime nieko tikrai prasmingo ir gero nuveikęs. Turi apie tai gerai pagalvoti.

Ir teisėjas paskyrė jam bausmę. Nesvarbu – kokią, svarbu, – kad paskyrė..

Renaldas Gudauskas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *