Autokratai

Jau rašyta apie nuomonę, kad autokratiški žmonės yra ne tik linkę į veiklą karinėse ar panašaus profilio organizacijose, bet ir turi realių šansų jose padaryti karjeras. Dar blogiau, patekę į civilinių organizacijų vadovaujančius postus jie pasąmoningai verčia tų institucijų organizacines kultūras sukarintomis. Analogiškai, kitokio tipo asmenybės prioritetą suteikia organizacijoms, labiausiai atitinkančioms jų vertybes – mokslo, švietimo, kultūros ir pan.

 Toliau vystant nekompetencijos, kaip karinės taip ir bendrosios temą tikslinga akcentuoti autokratijos reiškinio ir asmenybinio nepakankamumo sąsajas. Pagal Adrian Furnham „The Psychology of Managerial Incompetence: A Sceptic Dictionary of Modern Organisational Issues,  2000. autokratinėms asmenybėms būdinga:

1) savo galimybių sureikšminimas ir  konkurentų nuvertinimas;

2)  nesugebėjimas toleruoti klaidas ir siekis apkaltinti kitus, neleidžiantys pasimokyti iš negatyvių patirčių;

3) fundamentalus konservatyvumas, kenkiantis pozityvioms permainoms ir organizacinei pažangai;

4) nesugebėjimas kokybiškai atlikti konkurencinės žvalgybos operacijas bei kūrybiškai interpretuoti jų eigoje gautus duomenis;

5) tendencija ignoruoti perspėjimo ženklus, kad reikalai krypsta į blogąją pusę;

6) pasyvumas, delsimas ir veiklų atidėliojimas;

7) iniciatyvos perimant konkurencinių situacijų kontrolę stoka;

8) išankstinė nuostata taikyti prieš konkurentus maksimalia pralaimėjimo rizika gręsiančias frontalines atakas, kurios vartotinos tik tada, kai yra išsemtos visos kitos galimybės.

Renaldas Gudauskas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *