Senovės Kinijoje valstybės galia buvo suprantama ir kaip prasminga karinė jėga.
Tokia jos esmė ypatingai akcentuojama daosizmo (Taoizm) ir konfucianizmo (Confucianism) šaltiniuose. Juose teigiama, kad armija neturi būti naudojama savųjų teritorijų išplėtimui ar gerovės sukūrimui.
Armijos paskirtis – valstybės ir jos piliečių apsaugojimas nuo išorinės agresijos ir išnykimo.
Ginkluotųjų pajėgų vidinė misija – valstybės kaip visumos integralumo palaikymas.