Kovos planas gali sutelkti dėmesį į esminius dalykus ir paskatinti kovotojų pastangas, bet jis negali užtikrinti jų realizavimui palankios aplinkos.
Atakos momentas yra pajėgus apjungti daugelį kovinės dvasios šaltinių į pagrindinę energijos srovę. Kita vertus, tai negarantuoja uždavinio ir krypties tikslumo bandant įveikti sunkiai suvaldomas aplinkas ir aplinkybes.
Strategija sėkmės atveju gali padėti pergudrauti priešininką, tačiau ji nėra pajėgi užkirsti kelio konkurento pajėgų pergrupavimui ir kontratakai.
Klaidinantys manevrai padeda nukreipti priešą nuo pagrindinės jo veiksmų krypties ir išskaidyti gynybines pozicijas, bet jie nelemia efektyvaus ir nugalinčio puolimo.
Visi įvardinti strateginiai kovos elementai yra svarbūs taktiniuose veiksmuose, bet nei vienas iš jų nėra pakankamas ir esminis pergalei pasiekti.
Svarbiausia yra maksimaliai tikslus priešo situacijos įvertinimas, jo silpnųjų vietų perpratimas ir kompleksinis rizikų visumos suvaldymas.
Tik tada gali būti atliekamas gerai parengtas, netikėtas ir sėkmingas strateginės atakos smūgis.