Sun Tzu mokyme kalbama apie Saulės ir Šešėlio kelius. Saulės kelio metafora vartojama, kad būtų galima apibūdinti tai, kas yra saulėta, atvira ir akivaizdu, neužmaskuota, tiesu bei teisinga. Tai tarsi bendrosios vertybės, dėl kurių egzistavimo galima visuotinai sutarti. Šešėlio kelyje daugiau užslėptų, užmaskuotų, netgi slaptų dalykų. Šis kelias gali būti ir labiau subtilus, susijęs su paslėpta įtaka, galia, valdžia, netgi – abejotina reputacija.
Saulės ir Šešėlio kelių menamo atskyrimo prasmė yra susijusi su galimybe konkrečiose kritinėse situacijose pasirinkti labiausiai tikėtinus jų raidos scenarijus bei tinkamiausius metodus realizuoti siekiamus tikslus. Tačiau Sun Tzu interpretacijos yra žymiai imlesnės.
Jis tarsi klausia, kodėl vadovai, suprasdami Saulės, arba – klestėjimo kelio pranašumus ir žinodami, kad Šešėlio kelias yra ne tik labiau vingiuotas, rizikingas, pavojingas ir klastingas, bet ir mažiau sėkmingas, neretai neva nesugeba atlikti teisingus pasirinkimus. Priežastys – reali arba apsimestinė nekompetencija, ribotos pasirinkimo galimybės, užslėpti interesai, pasąmoninė motyvacija, sunkiai įvardinami arba neįveikiami poreikiai.
Tačiau realybėje Saulės ir Šešėlio kelias yra integralus..