Senovės kinų karo menas glaudžiai siejamas su klasikiniu Taoismu. Tao Te Ching savo laiku teigė: „Tao mokymas yra universalus, leidžiantis prasmingai panaudoti ir kairę ir dešinę„. Ši metafora reikštų, kad natūralios elgsenos gali būti integruotos ne tik teisinguose, bet ir prieštaringo pobūdžio sprendimuose ar veiksmuose.
Universalumo samprata itin lanksčiai interpretuojama konflikto metu naudojant klaidinimo taktikas. Galime galvoti apie jas ką norime, tačiau šios elgsenos itin paplitę ne tik karinėse aplinkose, bet ir politikos ar verslo realijose. Įvairios gudrybės neretai naudojamos nukreipiant priešininko veiksmus neteisinga kryptimi. Kartais klaidinimo taktikos gali būti skirtos ir vidaus naudojimui, kai organizacinėje struktūroje atsiranda vidinės grėsmės ar nepasitikėjimas. Priešininkas gali būti klaidinamas ir tada, kai kažką aukojant siekiama didesnių verčių.
Konfliktų metu dažnai stengiamasi strategiškai išnaudoti priešininkų keistenybes, žmogiškąsias silpnybes ir ydas. Tikslams pasiekti neretai naudojami įvairūs psichologinio poveikio metodai, kuriais bandoma kryptingai paveikti konkurentų suvokimą apie besiklostančias situacijas ar net pažeisti jų emocijas, sutrikdyti savitvardą.