Metafora?

Visų pirma, pabandykime susitarti, kad sąvoka „karas” mūsų reikale yra metafora.

Kad nebūtų galimai klaidingų interpretacijų, jog šiais gan nelengvais ir neramiais laikais bandoma eskaluoti rizikingą tematiką. Kaip ne kartą jau esu akcentavęs, šiame projekte mėginama kalbėtis apie tai, kas nuo senų senovės yra išgryninta karo meno išmintis, kurios raiška yra prasminga ir šiuolaikiniame, sąlyginai taikiame gyvenime.

Sąlyginai, nes kaip jau buvo minėta, ką tik prasidėjusiais 2009 pasaulis jau turi iki šiol beveik neturėtą, kategorišką realybę.   Lietuva tai kažkada jau pergyveno – 1991. Ekonominiai karai tarp valstybių, pasireiškiantys Rusijos, Ukrainos, visos Europos Sąjungos ir ne tik kova dėl energetinių resursų. Valstybių ir jų Sąjungų vadovų grąsinimai, tarptautinių elgsenos normų nesilaikymas, kraštutiniai ultimatumai. Apie jau beveik istorine tradicija tapusias realias kovas tarp Izraelio ir Hamas geriau nebekalbėti. Praeitų metų 5-dienių žaibo karų Europos erdvėje geriau neprisiminti, nors pamiršti taip pat negalima.  Happy New Year.. Kas toliau?

Tikėsimės, kaip ir daugeliu atvejų, gyvenimas didžiąja dalimi harmonizuosis. Žinoma, jeigu bus kiek įmanoma sureguliuoti ir suvaldyti globalūs ekonominiai procesai, jeigu bus rastas tinkamas raktas pasaulio ekonomikos atgaivinimui.

Jeigu paskirų valstybių vadovai bei esminės institucijos sugebės suprasti to, kas vyksta esmę ir pajėgs priimti bei realizuoti dabartinėse kritinėse situacijose teisingus sprendimus.

Šiame kontekste ypatingai aktuali ne tik esminių sprendimų priėmėjų, bet ir mūsų visų – Kompetencijos problema, kuri turi virsti sprendimu, nes jeigu tu nesi sprendimo dalis, tada tu – problemos dalis.

Kažkas kažkada yra pasakęs:

„Meine Vision ist Wirklichkeit„,arba, mano vizija yra tikrovė.