„Chaosas visada nugali, nes jis geriau organizuotas už tvarką”. Neretai prisimenu kažkada sename romane perskaitytą ir visam gyvenimui įsimintą paradoksalų posakį, kai eilinį kartą tenka stebėti jo apraiškas kasdieniame gyvenime. Galite paklausti, kas čia bendra su Sun Tzu bei karo menu? Išties, bendrumų – labai daug.
Visų pirma, didelių neapibrėžtumų ir dinamiškų rizikų erdvėse, kur atsitinkančios strategijos ir nelauktos permainos diktuoja mūsų elgsenų ir veiklų tariamą logiką chaosas yra natūraliai integrali ir tolydžio didėjanti realybės dozė. Ypatingai karinėse aplinkose, beje ir politinėse, ekonominėse, netgi socialinėse, kada situacijos tampa pereinančiomis nuo sunkiai valdomų į praktiškai nevaldomas klasikinio valdymo prasme. Tai – mūsų šiandienio gyvenimo realybė, beje ir deja..
Grįžkime prie Sun Tzu. Taigi, chaosas – natūrali karinių aplinkų sąlyga, kai iš anksto sudaryti planai „nebeveikia”, informacija tampa netiksli, komunikacija – stringanti, klaidinanti ir klampi, dominuoja klaidos ir nenumatyti įvykiai. Tokiomis aplinkybėmis, kai situacijos keičiasi žaibiškai, o ir tada, kada jos atrodo tariamai ramios, esame priversti beveik intuityviai atpažinti jų esmę, sugebėti jas interpretuoti, jose improvizuoti. Normalios išlikimo strategijos.
Beje, ir tipinėmis – konkurencijos, ir ypatingomis – išlikimo sąlygomis mes negalime pražūti iliuzijų pinklėse. Negalime tikėtis, kad sugebėsime tiksliai ir pozityviai kontroliuoti visus įvykius. Iš esmės, mes privalome tik sugebėti pastoviai ir efektyviai kovoti chaoso aplinkose. Sėkmės.