Moralė ir jėga -Moralės jėga – Jėgos „moralė”.. Galima būtų gana intriguojančiai užsiiminėti sąvokų ir jų junginių mintine ekvilibristika, tačiau neturiu tokio specialaus tikslo, nes jis neturėtų ypatingos prasmės. Visgi paminėtos dimensijos konfliktinių aplinkų kontekste negali būti nuvertintos, kaip ir pervertintos.
Kariniai konfliktai pasižymi ne tik fizinių, bet ir moralinių jėgų konfrontacija bei neišvengiama tarpusavio sąveika. Fizinės karo charakteristikos gali būti nesunkiai įvardinamos, jos yra matomos, pamatuojamos ir įvertinamos. Su moralinėmis karo charakteristikomis situacija visiškai kitokia. Jos yra neapčiuopamos, tarsi paslėptos (hidden, intangible). Bet jos yra.
Patriotiškumas, nacionalinė ar individuali savigarba, baimė, drąsa, etika ir moralė, lyderystė, dvasingumas. Visi šie neapčiuopiami reiškiniai daro didesnę įtaką karo procesams ir rezultatams, nei fiziniai. Tačiau pastarųjų taip pat negalima nureikšminti, nes jie neišvengiamai įtakoja ir moralės jėgą. Didžiausias priešo atakos prieš mus efektas yra ne tai, ką jis sunaikina, bet tai, kaip tas sunaikinimas pakerta mūsų moralės jėgą.
Moralės ir jėgos sąveiką dažnai stengiamasi apeiti, nes ji ypatingai nepatogi bet kokiai analizei ar svarstymams. Bet tada atsiranda prielaidos atsirasti Jėgos „moralei”. Neturėtume sudaryti tam preteksto. Bet kuriuo atveju, bandymas eliminuoti moralinius faktorius reikštų mėginimą ignoruoti didžiąją karo esmės dalį.