Paprastai vertinant karas gali būti suvokiamas kaip elementari konflikto dalyvių strateginių ar kitokių interesų išraiška. Ir tai tiesa, tik – ne visa.
Mėginant giliau pažvelgti, žmogiškosios dimensijos kontekste karą galima suvokti kaip maksimaliausių moralinių, protinių ir fizinių pastangų reikalaujantį reiškinį. Tai – kategoriškiausias visų žmogiškųjų galių, silpnybių ir ydų išbandymas. Taigi, žmogus, kaip karas. Ir atvirkščiai. Nes būtent nuo jo viskas prasideda ir su juo baigiasi.
Nežinomybė – konfliktas – chaosas yra esminiai ir natūralūs karo parametrai. Kiekvienas karo epizodas yra unikalus moralinių ir fizinių jėgų aibės dinamiškos sąveikos rezultatas. Karo menas, mokslas bei praktika savo ruožtu yra integrali duotybė, kuri ultimatyviai neįmanoma be žvėriškos intuicijos ir išskirtinio žmogiškojo kūrybiškumo. Kitaip – pralaimėjimas.