Verslo, politikos, kitų veiklų sričių atstovai labai dažnai daro tas pačias klaidas kurdami planus, kuriems įgyvendinti trūksta finansinių resursų. Arba, dėmesys sutelkiamas į įvairių procesų tobulinimą net nesvarstant tų procesų principinio reikalingumo. Dar blogiau, kada domimasi tik kasdienių verslo ar kitos veiklos krizių įveikimu ignoruojant strategines problemas. Kitaip tariant, nesugebama įvertinti savo gebėjimo įvertinti rizikas.
Rizikos intelektas kaip strateginė problema yra tarsi asmens, grupės ar organizacijos esminė kompetencija. Kitaip tariant, jis apima visus patirties ir žinių išteklius, kuriuos galime pasitelkti, siekdami išspręsti rizikos problemą. Bene įdomiausia, kad šie ištekliai yra išskirtinai socialinio pobūdžio. Netgi teigiama, kad rizikos sukuria komercinį arba socialinį kontekstą, kuriame kai kurie iš šių išteklių tampa vertingesni už kitus.
Su kiekviena nauja problema atsiranda patirties galimybės, toli pralenkiančios tai, ką geriausi universitetai pajėgia įtraukti į savo mokymo programas. Taigi, rizikos uždaviniai – neriboti, kaip kad neriboti ir rizikos problemų sprendimai. Apibendrinant, rizikos intelektą prasmingiau laikyti veikiau galimybe disponuoti pačia įvairiausia patirtimi, negu duotybe – apibrėžtu gabumu.