Arba, Mission tactics. Karo meno filosofijoje praktinė lyderystės realizavimo dimensija užima labai svarbią vietą. Misijos taktika reikštų tai, kad komandos nariui, pavaldiniui pavedama tam tikra misija nedetalizuojant, kaip ji turėtų būti realizuota. Kitaip tariant, misijos atlikimo būdas paliekamas pavaldinio nuožiūrai. Tuo suteikiama ne tik vykdymo laisvė , bet ir duodamas vienareikšmis įpareigojimas imtis iniciatyvos atliekant praktiškai bet kuriuos prasmingam misijos realizavimui būtinus veiksmus. Kartu prisiimama deleguota asmeninė atsakomybė už tų sprendimų, kurių reikalauja besiklostanti situacija pasirinkimą ir atlikimą.
Tokioje formulėje vadovas pavaldinio misijos realizavimo kontekste dalyvauja tik bendrų komandos veiksmų koordinavimo požiūriu. Tai leidžia greitai atlikti reikalingus operatyvinius veiksmus, palengvina bendrųjų procesų valdymą. Neturėdamas ypatingų apribojimų „iš aukščiau” tokios komandos narys gali žymiai sėkmingiau savo veiksmus derinti ne su vadovu, o pagal besiklostančios situacijos logiką. Jam nereikia laukti leidimo veikti.
Tariamai paradoksalu yra tai, kad išlaisvinti ir decentralizuoti asmeninę iniciatyvą mes galime tik tada, kada Lyderis parodo bendrąją kryptį ir subtiliai „harmonizuoja” visų komandos narių pastangas ir veiklas. Jeigu to nepavyksta padaryti, komanda vietoj sustiprėjimo gali tik nusilpti ir tapti labiau pažeidžiama. Taigi, veiksmų vienybė ir sėkmė pasiekiama ne pernelyg didelės kontrolės, o strategiškai koordinuojamų iniciatyvų dėka.