„…tie, kurie puikiai kaunasi, pergalės siekia strategine galia, o nesikliauja vien tik žmonėmis. Be to, jie geba teisingai pasirinkti žmones ir taikyti strateginę galią” – Sun Tzu.
Šiek tiek tarsi atitolkime nuo kritinių aplinkų, kuriose randamės kartu su mūsų valstybe, ir pabandykime į jas pažvelgti kitaip – scenarijų ir permainų kampu. Vizijų kūryba -mokslinis metodas, leidžiantis generuoti kūrybiškus, motyvuotus scenarijus, neretai tampančius įspūdinga ir stipria realybe. Ypač svarbus šis metodas įveikiant permainų laikotarpių neapibrėžtumus. Jo esmė – permainų ženklų atpažinimas bei galimybių išnaudojimas taikant ateities scenarijų kūrimo principus. Scenarijų kūryba – tai ir strateginės vadybos metodas, padedantis sukoncentruoti valstybės energiją įžvelgiant savo galimos ateities kontūrus bei jos siekiant. Savo ruožtu tai įprasmina valstybės permainas, suteikia joms kryptį ir apibrėžtumą, sukuria naujų permainų prielaidas. Iš esmės scenarijų kūrimas padeda geriau suprasti permainų tikslus, išveda valstybę į kokybiškai naujo veiklos lygmens erdvę.
Jeigu sugebėjimo keistis bei orientuotis į būsimas situacijas koncepcija būtų tinkamai suprasta ir taikoma, būtų įmanoma išvengti brangių klaidų priimant strateginius, visos valstybės raidą liečiančius, o kartais ir keičiančius sprendimus. Gal net nebūtų bandoma spręsti ambicingus, strateginius uždavinius, nuo kurių priklauso visų valstybės piliečių gyvenimo kokybė, neturint tam būtinų resursų. Nelauktume neįmanomai greitų strateginių permainų rezultatų. Taigi, būtų mažiau neteisingų strateginių sprendimų. Kurdami vidinį valstybės gebėjimą keistis priklausomai nuo atsitinkančių realybių galetume ją paversti konkurencingesne, suformuoti kritinę kompetenciją – gebėjimą nuolat keistis nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Ištverti ir išlikti efektyviais kritinėse situacijose, nesudegti krizių žarijų duobėse, kartais į jas netgi neįkristi. Sugebėjimas keistis bei adekvačiai vertinti kintančias situacijas gali būti laikomas nuolatine pastanga, profesine kompetencija, kuri ugdoma ir grūdinama. Didžiausia rizika – neugdyti šio sugebėjimo.
Suprantama, reali ateitis bet kuriuo atveju bus pakankamai netikėta įvairių daugelio scenarijų elementų sąveikos išraiška. Daug ko iš viso neįmanoma sugebėti įžvelgti. Beje, 2000 metais teko glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos raidos scenarijų „Europa -2010” kūrybine grupe. Reziumuojant – šiai dienai atsitinka pilkasis, sparčiai tamsėjantis scenarijus, kuriam atsitikti tuo metu buvo teikiama nelabai aukšta tikimybė. Deja. Nors dar ne 2010.. Scenarijų kūrimas negali visiškai eliminuoti neaiškumo, tačiau šis metodas gali mums padėti sukurti racionalų elgesio modelį, padedantį suprasti ir, galimybių ribose sėkmingiau valdyti valstybės vidaus ir jos aplinkos neapibrėžtumus bei paradoksus, kurti joje veikiančių organizacijų strateginės galios scenarijus.