Iš karto šiek tiek atsiribokime nuo gana negatyvų kontekstą turinčio žodžio „klaidinimas”. Palikime tą autentiką originalioms karinėms aplinkoms. Pabandykime daugiau koncentruotis į galimybę maksimaliai išnaudoti rinkos informacijos jėgą bei tam tikro išankstinio žinojimo tikimybę ir galimus pozityvius šios dimensijos efektus.
Taigi, „išankstinis žinojimas nėra ateities projektavimas remiantis praeities patirtimi, tai nėra paprasčiausia tendencijų analizė. Išankstinis žinojimas – tai tiesioginis įžvalgumas bei gilus supratimas apie konkurento stipriąsias bei silpnąsias puses, planus, žmones„. (Mark McNeily. Sun Tzu karo menas lyderiams. Pergalės strategija).
Kitaip tariant, tai normali, natūrali ir moderni konkurencinė žvalgyba – t.y. konkurentų produktų ar paslaugų spektro, silpnųjų ir stipriųjų pusių palyginamasis įvertinimas. Tai, ką atlieka praktiškai kiekviena stipri tarptautinė korporacija, savo struktūrose turinti atitinkamus analitinius aukščiausio lygio profesionalų padalinius, kuriuose sukoncentruota kritinė ir labai specifinė kompetencija. Tai turi daug bendra ir su prieš kurį laiką pristatyta tema „Highflyers„, o taip pat ir su ateities veiklų scenarijais bei strateginių konkurencinių situacijų modeliavimu. Tame iš esmės nėra nieko neetiško, tiesiog pati konkurencinio verslo logika nuo šių procesų neatsiejama. Tiesa, tam tikros rizikos ribos čia yra labai realios, ir grėsmė jas peržengti taip pat egzistuoja.
Vis tik pati vertingiausia būtų kritinė informacija apie galimas konkurentų strategijas perspektyviose verslo aplinkose. Disponuodami šio pobūdžio įmanomai patikimomis įžvalgomis galite sukurti ne tik sunkiai pažeidžiamą savo bendrovės strategiją, bet ir sustiprinti jos struktūras išskirtinėmis kompetencijomis tuo būdu užsitikrindami ateities veiklų sėkmę. Gali atrodyti kažkiek paradoksalu, bet pagal bendrovių atliekamus sprendimus šiek tiek yra įmanoma netgi tam tikra konkuruojančių organizacijų vadovų mąstysenos analizė bei tuo pagrįsti atitinkami elgsenos modeliai.