80/20 principo (Pareto dėsnis), kartais dar vadinamo disbalanso dėsniu esmė yra tai, kad nedidelė tam tikros visumos dalis (pvz. – priežastys) lemia didžiąją kitos visumos (pvz. – pasekmės) dalį. Šis principas gana plačiai taikomas ir analitinėse TQM programose.
Sun Tzu kontekste norėčiau akcentuoti strateginės krypties svarbą, neišvengiamai susijusią su stiprios lyderystės dimensija.
Jeigu kompetencine prasme stiprus lyderis yra pajėgus įvardinti ir tiksliais sprendimais realizuoti prasmingą strateginę kryptį, ypatingai reikšminga tampa organizacijos veiklos kokybė.
Labai geras esminių veiklų vykdymas leidžia greitai sukoncentruoti įvairialypius organizacijos resursus į galimai kintančius (moving target) bet kritiškai svarbius ir ekonomiškai vertingus prioritetus.
Grįžtant prie 80/20 principo raiškos lyderystėje, galima konstatuoti, kad sudėtingus kompleksinius procesus įmanoma pakankamai optimaliai suvaldyti susikoncentravus į sąlyginius 20% kritinių prioritetų, turinčių lemiamos įtakos likusiems 80% veiklos.
Kitaip tariant, būtina, kad į 20% strateginę erdvę patektų ir teisingų strateginių sprendimų formas įgytų tinkamai pozicionuoti svarbiausi organizacijos veiklos procesai. Įvaldžius šią esminę bendrosios problemos dalį lengviau įveikiamu tampa ir likusios 80% veiklos realizavimas.
Blogiausia, kas gali nutikti – tai supainioti šių santykinių erdvių turinius. Įvykus strateginei paklaidai ir susikoncentravus į mažareikšmius procesus lyderio ir organizacijos pralaimėjimas praktiškai užprogramuotas.