Šis tekstas skirtas daugiausia tiems, kurie tinklalapyje talpinamus tekstus skaito kita kalba, t.y. naudojasi automatinės vertimo sistemos paslaugomis. Jos galimybės – labai ribotos. Rizika nebūti suprastam šiuo atveju yra maksimali. Vis tik manau, kad daugeliu atvejų tokia komunikacija yra geriau, negu nieko. Žinoma, geriausia bendrauti lietuvių kalba, tačiau ši sąlyga turi savo natūralius apribojimus.
Kita vertus, atrodo, kad kartais kai kurie, pvz. skaitantys ar komentuojantys rusų kalba tekstą supranta ne ką prasčiau, nei lietuviškoji auditorijos dalis. Beje, tuo pačiu noriu padėkoti jiems už susidomėjimą ir įdomius komentarus, į kai kuriuos iš jų šiuo tekstu ir pamėginsiu atsakyti. Deja, nedisponuoju pakankamomis laiko ir techninėmis galimybėmis komentuoti kitomis kalbomis pateiktus komentarus kiekvieną atskirai. Tikiuosi būti teisingai suprastas.
Kartu noriu pakviesti toliau aktyviai reaguoti į publikuojamus tekstus. Atitinkamai, į pateiktus komentarus bus reaguojama naujų temų pristatymais galimai diskusijai. Tiems, kurie klausia, kokiu dažnumu pasirodo įrašai, noriu pasakyti, kad stengiamasi pasiūlyti skaitytojų dėmesiui vidutiniškai 2 tekstus per savaitę. Kartais, jei vystoma tematika to reikalauja, intensyvumas gali būti didesnis. O kai nepakanka laiko ar dėl kitų aplinkybių, galimos kai kurios pertraukos.
Kita vertus, nesu niekam įsipareigojęs ir neturiu išsikėlęs pats sau jokios užduoties tikėtis skaitytojų dėmesio ar stulbinti pasaulio savo įžvalgomis kiekvieną dieną būtinąja tvarka.
Tam pakanka savotiškų, sakyčiau, šiek tiek exhibicionistinio pobūdžio blogų gausos, tad, pagal galimybes, stengiuos neprisidėti prie globalaus informacinio triukšmo fenomeno.
Jau daug metų atgal viename iš pagrindinių Lietuvos dienraščių apie vieną iš tuo metu itin aktyvių autorių buvo pasakyta, kad jis pernelyg dažnai verčia visą tautą stebėti skausmingą savo paties savišvietos procesą.. Kažkas panašaus neišvengiamai gręsia beveik visiems, bandantiems intensyviai reikštis ar tiesiog „spurdėti”, viešojoje, o ypatingai – virtualioje erdvėje.
Pabaigai. Kai kas iš komentatorių yra pasiteiravęs, kas gali garantuoti, kad tai, ką rašau, nėra vien autoriaus fantazija.. Geras klausimas, bet tokiu atveju bet kam, bandančiam pretenduoti į bet kokią autorystę, šis klausimas galėtų galioti.
Kita vertus, pretenduoju į dalykinį žanrą, turintį tam tikrą sąlyginai apibrėžtos kompetencijos srities profilį. Vėlgi, galimo populiarumo reitingai šiuo atveju nėra kritiškai svarbūs. Na, o tiems, kas norėtų įsitikinti bent minimaliu kai kurių įžvalgų patikimumu, rekomenduočiau šiek tie grįžti laike ir bent trumpam apsistoti kad ir prie 2008 09 28 atlikto įrašo.
Geros kloties.
Mielai skaitau įrašus. O komentuoti – kaip ir nėra kaip. Ką aš galiu pridėti prie Su Tzu?! Čia reikia mokytis, o ne klausinėti :D
Smagu, dėkoju už prasmingą pastabą. Iš tiesų, rašau juk ne dėl komentarų.. Šis mano tekstas daugiausia susijęs su sausio 27 d. įrašo „Išnykstantys verslo efektai” palyginti gausiais atsiliepimais užsienio k., į kuriuos ir pabandžiau atsakyti vienu ypu. Sėkmės.