Organizacijų sėkmė didžiąja dalimi priklauso ne nuo valdymo sistemų, o nuo žmonių veiklos. Konkurencinėse aplinkose laimi tos organizacijos, kuriose atitinkamais asmenybės bruožais bei esminėmis kompetencijomis pasižymintys lyderiai užima kritines pozicijas tinkamu tam metu.
Ši tiesa yra pasitvirtinusi visais žmonijos istorijos laikotarpiais. Valstybės gali iškilti ar žlugti neretai priklausomai nuo savo Lyderių asmenybinių savybių ir kompetencijos. Tas pat galioja ir organizacijoms. Beje, tai neprieštarauja išskirtinės lyderystės (2009 01 06) bei kritinės kompetencijos masės (2009 01 12) įrašuose pateiktoms sampratoms, tiesiog akcentas šiuo atveju kitas – žmogiškasis.
Taigi, tikras Lyderis yra tas, kuris kritinių permainų laikotarpiu sugeba apjungti žmones, o ne juos išskirti. Vėlgi, tai galioja kaip valstybėms, taip ir atskiroms organizacijoms, ne taip svarbu, verslas tai, ar politika. Sugebėjus tai padaryti tampa įmanoma atlikti būtinas sistemines, struktūrines, organizacines reformas, sukurti dinamiškoms, kritinėms aplinkoms adekvačias strategijas ir jas realizuoti.
Tikras Lyderis nėra destruktyvus, nežlugdo savo žmonių motyvacijos, nesugriauna perspektyvios komandos ar organizacijos. Tačiau tai nereiškia, kad jis nėra ryžtingas.
Leading from behind..