Lyderis privalo sugebėti ypatingai giliai pažinti žmogaus prigimtį ir mokėti suderinti komandos narių nuomonių skirtumus. Galia, kuria jis disponuoja, sudaro tik prielaidas Lyderiui pretenduoti į tam tikrą išskirtinį vaidmenį organizacijoje. Realybėje viskas priklauso nuo to, kaip jam pavyksta sukoncentruoti savo ir visos organizacijos galias siekiant esminių veiklos tikslų.
Lyderis turi veikti pilna jėga realizuodamas sprendimus ir atlikdamas veiksmus, kurių subordinuota visuma suponuoja siekiamą pagrindinį rezultatą. Asmeninės charakteristikos čia irgi užima labai svarbią vietą. Ypatingai sudėtingomis aplinkybėmis tikslo siekimo procese Lyderiui ne visada gali pavykti sugebėti optimaliai suderinti kritinių sprendimų priėmimui būtiną energijos dozę, suvaldyti savo temperamentą, sutelkti savitvardą ir užsitikrinti absoliutų komandos narių palaikymą.
Tikroje komandoje tai nėra katastrofa. Aukštąja prasme savo Lyderiui lojalūs ir vertybiškai orientuoti komandos nariai bet kokiose aplinkybėse stengsis padaryti viską, kas įmanoma, ir netgi daugiau, kad, reikalui esant nenuviltų jo, padėtų būti stipresniu įveikiant besiformuojančių situacijų neapibrėžtumus ir sistemiškai valdant aplinkos kompleksiškumą. Jie netgi nelaikys to papildomu darbu ir nesitikės kažkokios ypatingos naudos, teisingai supras atsakomybės, kurią Lyderiui privalu prisiimti prasmę ir vertę. Tiesiog tikroje komandoje, turinčioje tikrą lyderį viskas tik taip ir turi būti.
Vėlgi, netgi esant tokiam beveik idealiam komandos supratimui bei paramai, Lyderiui visgi negalima blaškytis savo sprendimuose, būtina sugebėti neįkristi į komandos tarpusavio santykių „žarijų duobes„, stengtis išvengti natūralių depresinių nuopolių. Tada iš tiesų beveik viskas tampa įveikiama.