Ši kartą norėčiau šiek tiek „pakrykštauti” rinkimų į Europarlamentą tema. Viename iš rinkiminių plakatų stambiu planu puikuojasi simpatiška kandidatė, gi plakato „paraštėse” – vos pastebimas partijos lyderio, signataro atvaizdas.. Ką gi, naujausių laikų istorijos grimasos. Taip pat keletas kitų, daugiau ar mažiau žinomų, sunkiai įžiūrimų veidų ir didžiulėmis raidėmis išreikštas esminis šūkis „Eurai – žmogui„. Neblogai. Matyt, turimas galvoje konkrečiai konkretus „žmogas„, žinant europarlamentarų atlyginimų dydžius.
Kita vertus, lietuviškose realijose „Euro-parlamentas” kaip institucija iš tiesų gali būti „kūrybiškai” interpretuotas euro – piniginio vieneto kontekste..
Švelniai tariant, abejotino „politinio” PR fone neatsilieka ir kitos partinės grupuotės. Vieni – visuotinai apsirėdę išskirtinai šviesių tonų apdarais, simbolinė reikšmė apie šviesų darbo rytojų numanoma.. Kita grupelė, vėlgi – žinant jos istoriją trykšta nežinomomis priežastimis grįstu vidiniu pasitikėjimu bei aukščiausius diplomatinio protokolo standartus atitinkančiomis žaižaruojančiomis rankogalių sąsagomis. Vienos įtakingiausių politinių jėgų reklamoje, vietoj buvusio vieno Lyderio patalpinta tiek daug įvairiausių veidų, kad jie vos besutelpa plakato erdvėje. Taigi, daugiau problema, negu sprendimas.
Tuo reklaminis „kūrybiškumas” toli gražu nesibaigia. Vienur – „unikalios” išvados, kad lietuviai gali ne tik arti, bet ir kurti, kitur – politikos patriarchai vizualiai „suporuoti” su išlakiomis jaunomis kandidatėmis. Kažkas žada į Briuselį įsiveržti konkrečiu viesulo pavidalu. Ką jau bekalbėti apie brangiai kainuojantį reklaminį intelektinio skurdo ir absurdo teatrą, vykstantį TV ekranuose bei radijo laidose.
P.S. Beje, įdomu, kas liks iš kai kurių partijų, jeigu jų lyderiams pavyks organizuotai ir masiškai pasitraukti į visomis prasmėmis kol kas saugų Briuselį?