Prieš savaitę bendravau su Junior Chamber International, Lithuania – JCI VILNIUS žmonėmis. Tai buvo įvardinta kaip strateginė sesija, o iš tikrųjų turėjome pakankamai įdomią diskusiją apie atsitinkančią realybę, kurią galima bandyti valdyti tik per atsitinkančias strategijas. Bent jau man buvo tikrai įdomu. Smagu susitikti su kompetentinga Jaunyste, kuriai rūpi ne tik asmeninė, bet ir integrali Lietuvos ateitis. Bet neskubėjau dalintis greitais įspūdžiais.
Vakar paskelbta konkreti apibendrinanti žinia -Lietuvos BVP per antrąjį 2009 m. ketvirtį smuko 22.4%, palyginti su ketvirčiu prieš metus. Tai didžiausias kritimas Europos Sąjungoje.
Šiandien. Komentarai kaip iš fronto linijos. Beje, galima ir be „kaip”. Pakanka vienos kitos „Verslo žinių” antraštės. Belgų ekonomistas: „Lietuva susilygino su Latvija, grįžta devalvavimo dilema”; Lietuvos ekonomistas: „Dar ne apokalipsė, bet jau labai baisu”. Apie bendro profilio media rubrikas medituoti nebūtina.
Rytoj? Keistai grįžkime prie JCI konteksto. Dar anais laikais poetė Janina Degutytė rašė ..aš nenoriu drungno vandens ir takų smėliuku pabarstytų. Vienas iš mano palinkėjimų jauniesiems lyderystės adeptams buvo paprastas – visais įmanomais būdais vengti šiltnamio efekto apraiškų organizacijos vadyboje. Nes lyderiai šiltnamyje neauga. Rytojui jau dabar reikia realybės užgrūdintų. Laik(sunk)metis pats tas.