Praeitų metų rugsėjis. Tada pradėjau vesti Sun Tzu blog’ą. 2008 m. rugsėjo 28 dienos įraše „Artėjančio laiko stebėjimas pagal Carlos Castaneda” pamėginau „nufotografuoti” jau tada vykusių ir būsimų ekonominių bei politinių tendencijų kontūrus. Manau, pavyko tai padaryti, nors foninis kontekstas tuokart tikrai nebuvo palankus. Politinė migla ir arogancija, ekonominis rūkas, totali valstybinė vadybinė nekompetencija ir realybės ignoravimas. Ir tada, ir dabar dėl nepaaiškinamų priežasčių vienodai madingi aukštai reitinguoti nei tai finansiniai, nei tai ekonominiai situacijų vertintojai,” bankiniai ekspertai” ir orakulai. Tik jų komunikuojamas turinys jau visai kitas. Tokia darbo specifika..
Dabar. Viskas kitaip ir, tam tikra prasme, beveik taip pat. Tik dabar tai jau nebe tendencijos. Tiesiog, labai blogai. Kritę „liūtai”, išblaškyti oligarchiniai dešimtukai, nuvirtę vienos, sukurtos kitos ir vėl begriūvančios koalicijos, svaiginantys politinių „lyderių” skrydžiai ir kryčiai – S(kristi). Rezultatai? – didžiausia ES bedarbystė ir ekonominis nuosmukis, masiniai bankrotai, beveik visuotine tampanti migracija, visų gyvybinių visuomenės gyvenimo sričių – verslo, socialinės apsaugos, medicinos, kultūros, švietimo ir mokslo esminis pakirtimas. Visiškas nesugebėjimas atsilaikyti prieš pasaulinės ekonominės krizės smūgius, tačiau absoliuti sėkmė šešėlinės ekonomikos plėtros srityje.
Pabaigai – apie kaimynus. Lenkija. Šiomis dienomis įvertinta kaip bene sėkmingiausiai krizei atsilaikiusi ES valstybė. Žinoma, toliau besitęsiantis Lietuvos vadovybės sprendimų ir piliečių natūralių veiksmų „indėlis” į tai tikrai nemažas. Savosios valstybės ir jos žmonių gyvenimo kokybės sąskaita. Viskas paprasta. Pinigai visada palieka blogą rinką ir nuplaukia į gerą, paversdami ją dar geresne.