Kritika yra esminis veiklos tobulinimo veiksnys. Ji paradoksaliai svarbi net ir sėkmės atveju, pasireikšdama kaip kritinės savianalizės forma. Nes sėkmė, kaip ir nesėkmė yra ir pamoka, todėl reagavimas joms aplankius turi būti labai greitas, leidžiantis jausti karštus sėkmės/nesėkmės pėdsakus. Kita vertus, bet kuriuo atveju jas neretai teskiria vienas žingsnis ar akimirksnis.
Kad veiklos kritika visada privalo pasižymėti ženklia konstruktyvumo doze yra aksioma. Konstruktyvus dialogas turi suteikti visoms dalyvaujančioms pusėms pakankamas galimybes prisidėti prie pozityvaus sprendimo sukūrimo. Ne paslaptis, kad iš padarytų klaidų kokybiškos analizės galima turėti dargi didesnės naudos, nei iš paviršutiniško sėkmės atvejų vertinimo.
Savo ruožtu, komandos narių noras dalytis padarytų klaidų pamokomis tiesiogiai priklauso nuo vadovo pasirengimo tai toleruoti. Darant prielaidą, kad versle, politikoje, apskritai gyvenime praktiškai nebūna identiškų situacijų, visos jos yra savaip unikalios, kritikos objektu turėtų būti ne atlikti veiksmai, o tų veiksmų atsiradimo priežastys bei atsitikę pasekmės.
1 thought on “Veikla ir kritika”